įkrėsti

įkrėsti
įkrė̃sti, į̃krečia, į̃krėtė 1. tr. kratant įberti, įpilti: Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę P.Cvir. Roputes į žaką įkrė̃sti KII172. Kitiems į atdaras ronas druskos įkrėsdavo prš. | refl. tr.: Įsìkrėčiau akin krislą Š. Aš negaliu nė akies atmerkti: kažką įsikrėčiau į akį Žvr. 2. intr. padegti (rūkant): Iš ko užsidegė tvartai? – Turėjo piemens berūkydami įkrė̃st Alk. Kap rūko, tai greičiausiai ir įkrėtė Gs. 3. tr. įdėti, įdrėbti: Įkrė̃sk man dubenin truputį košės, varškės Š. Sumaišiau [ėdesio kiaulėms], tai jis nunešęs į̃krečia į rindą Gs. | prk.: O tu nuovados viršininkui maža įkrėtei, kad tavo širmelis sveikas paliko? . Mirsi, o bepročiams proto neįkrėsi J.Gruš. Durniui proto neinkrėsi Ds. | refl. tr.: Ar negali pati nuėjus iš puodo [košės] įsikrė̃sti? Š. 4. tr. apiberti, apdrėbti: Obolė̃ gražiai įžydo, kap įkrėstà Rod. 5. tr. Q145, R, N, Š, Vdk įtręšti, įmėžti: Liesą dirvą reikia gerai įkrėst, roputes sėjant Vvr. Kad gerai įkrėsi, tai ir augs Gs. Žemė būs įkrėstà Plt. Tujau reik jį suarti dėl to, jog palikusiejai stiebai ir šaknys įkreta labai žemę S.Dauk. Dirvas gerai įkrėtus, javai uždera M.Valanč. Savo dirvą geriaus įkrečia ir daugiaus javų kas metas nuvalo K.Donel1. Dirva turi pirma gerai aparta, įkrėsta ir akėta būti MšK. | Vėlai įkrėstas mėšlas dažnai sugadina žieminius javus J.Krišč. Įkrė̃sk mėšlus į dirvą J. | refl.: Žemė prie trobesių visuomet yra riebiai įsikrėtusi . 6. intr. Sv, Mrj, Lnkv prk. suduoti, sušerti, įkirsti: Kai gerai tau įkrėsiu, tai tu man daugiau daržą nebemindžiosi! Šlv. Aš tau kap inkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta! Alv. O katras kiek pavėlavo, į kelines įkrė̃st gavo Alvt. Už tą jam į pasturgalį reikėtų įkrėsti Grz. Reiks tam neklaužadai kailin įkrė̃sti Kp. Tau reiktų gerai įkrėsti, tai tada žinotum klausyt Všk. Žinau, kad gausiu įkrė̃st Gs. Paimk ir įkrėsk jam skersai, kad atsimintų J.Jabl. O ką gi tu pareikštum, jeigu kas ir tau įkrėstų rykščių? B.Sruog. Kiekvienam įkrėtė po penketą rykščių . Įkrėtei beržinės košės, tuoj kitoks vaikas Vb. 7. refl. puoštis, gražintis: Insìkrėčiau, išsiprausiau kaip vinčiun (tuoktis) eidamas Ktk. Šit' inskrė̃tę, ar tik neis kur? Trgn. Važiuojant kermošiun reikia gražiai insikrė̃sti Dgl. Ir ji per šiuos metus labai insìkrėtė Ds. 8. refl. nutukti, įsiganyti: Kad insikrė̃tus, net ir pažint negalima Ds. Pilvan inskrė̃tęs, tai jau sunkus darbinykas Ml. 9. intr. pajėgti, sugebėti gerai kalbėti: Ir mūsų klebonas neįkretą̃s tėra: nėko pamokslų neįsako Šts. 10. refl. tr. prisileisti: Lig smerčiui jijė, duktė, neįsikrėtė motynos savo, t. y. neprisileido J. \ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • įkrėsti — įkrė̃sti vksm. Ką̃ teñ į̃krėtei į tróškinį? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įkrėtimas — įkrėtìmas sm. (2) 1. R106, KI180 → įkrėsti 5: Ant apartos dobilienos po šviežiam įkrėtimui jie labai dera rš. Tabokai ir be įkrėtimo labai vyksta vaisingojė[je] žemė[je] S.Dauk. Reik leisti atolui gerai suželti dėl didesnio įkrėtimo žemės S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvąšuoti — 1. tr. BŽ172 užkabinti vąšu. ║ BŽ69 prk. įpainioti, įvelti. 2. intr. juok. kam įkirsti, įkrėsti: Įvąšuok tam velniui pinučių, kad tris dienas an šiknos neatsisėstų Gž. 3. tr. BŽ153 prk. priversti (ppr. už skolas) atidirbti, atitarnauti, padaryti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkrėsti — antkrė̃sti, añtkrečia, añtkrėtė (dial.) BŽ164 žr. užkrėsti 7. ◊ rankàs antsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę (pabaudą) KlvrŽ. Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrėsti — apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnioryti — apšniõryti tr., intr. Š, KŽ, Dbk, Blnk, Ds apmušti, įkrėsti: Kadgi apšniõrijo botagu par kojas, net dabar da sopa Pbs. Reikia piemuo apšnioryt, ir nesiožiuos Ppl. Vakar jį gerai apšniõrijo už kiaulių neganymą Kp. šnioryti; apšnioryti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkirsti — 1 atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to 1. tr. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti K. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Mair. Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė Dglš. Reiks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrėsti — atkrė̃sti, àtkrečia, àtkrėtė 1. tr. Š, Rmš smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: Ledą atkrė̃sti iš indo Dglš. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs Vaižg. Nemušk vaiko per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšnioryti — atšniõryti 1. tr. Š, KŽ atmušti, įkrėsti: Aš tave kad atšniõrysiu botagu! Vrn. 2. tr., intr. Ds greitai ką padaryti (nupjauti, atvažiuoti ir pan.): Anas greit pjauna, jau par pusę miežių lauko atšniõrijo Dgl. Atšniõrysiu, atžiebsiu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”